krėstinis

krėstìnis, -ė adj. (2) → krėsti: 1. Krėstìniai obuoliai Grž. Krėstìnės grūšės Rm. 2. Krėstìniais kūliais dangčius dengia Ktk. Krėstìnių šiaudų negi duosi karvėm Trgn. Šiemet panamė̃s rugiai visi krėstìniai – sulig žmogum Trgn. 3. DŽ plūktinis: Tvartas krėstìnis buvo, tai sienos da atliko Skdt. Jau jų triobos – visos krėstìnės Skr. Dabar labai madoj krėstìniai gurbai Ds. Kitimet ar kokį krėstìnį gurbą statysma Sdk. Krėstinės sienos krečiamos be klojinių (formų) rš.